švitinėti

švitinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Pšl iter. dem. švitinti 1; švysčioti: Jie švitinėjo žibintuvėliais po triumus, kad tik nepasiliktų vandens lašelis sp. | prk.: Privadžiojimai kaip žaibai po kits kitą švitinėjo po jos galvą TS1902,10-11b.